Čia net nėra receptas. Čia yra labiau pranešimas, ką aš valgiau. Kad žinotumėt. Žinau, kad norit žinoti. Taip pat pranešu, kad vakar desertui valgiau čipsus. Mekeke. Savo buterbrodzikui naudojau konservuotą tuną vandenyje. Sako, kad vandenyje konservuotame tune išlieka daugiau Omega-3. Tai man patinka. Taipogi tas reiškia, kad galėsiu panaudoti daugiau papildomo žyro – majonkės, pavyzdžiui. Aliejuotas tunas – skanesnis, bet su juo nebesinori papildomų riebalų.
Negalėjau apsipręsti, ko noriu labiau – agurko ar pomidoro. Nu, nes žinau, kad viskas netilps ant vienos riekės. Galiausiai uždėjau ir tą, ir tą. Negalėjau apsipręsti, ar labiau noriu majonezo, ar riebalų mišinio su žalumynais. Tai galiausiai vėl naudojau ir tą, ir tą. Ir dar garstyčias. Manau, šitas sumuštekas puikiai tinka ir pusryčiams, ir pietums.
Jums reikės:
„Palangos“ ar panašios duonos riekės;
šaukštelio sviesto su česnakais ir/arba žalumynais;
keletos agurko griežinėlių;
keletos pomidoro griežinėlių;
pusės mažo indelio konservuoto tuno (reikia gerai nusunkti);
šaukštelio gasrtyčių;
žalumynų;
druskos;
pipirų
Eiga:
O „receptas“ skambėtų taip: paskrudinti „Palangos“ duoną. Patepti ją sviestu ar riebalų mišiniu su žalumynais.
Uždėti keturis griežinėlius agurko. Padruskinti.
Uždėti majonezo.
Sudėti pusę mažo indelio konservuoto tuno.
Uždėti tris plastmasinių pomidorų griežinėlius (kitokių nelabai dabar rasi).
Na, ir pabaigai reikėtų dar žalumynų užbarstyt, kad gražiau būtų. Pavariau krapų ir svogūnų laiškų, bet nifiga nepasidarė nuo to gražiau. Na, bet bent jau skonio receptoriai neprieštaravo.